Rytas, kai smulkmena iššaukia grummpy cat'o nuotaiką

Kartą draugė paklausė, ar visąlaik turiu apie ką rašyti. Ne, bet tikiu, kad istorijos pačios mane susiranda. Juk gyvename GYVENIMĄ, tad visuomet kas nors nutinka. Jei ne išorėje, tai viduje. 

Šis pavasario rytas - vienas iš nedaugelio Lietuvoje, kuomet saulė ypatingai vaiski, danguje nė debesėlio, o šią idilišką būtį dar žavingesne padaro įvariabriauniai atspindžiai nuo daugiabučių langų. Tik šalta. Kad jau toks gražus rytas, nusprendžiau pasimėgauti ir eiti iki tolimesnės stotelės. 

Kai sulaukiau autobuso, šis kaip įprasta stabtelėjo priešpaskutinėje stotelėje iki mano darbo. Staiga, viena moteris manęs klausia, ar šis autobusas stoja Merkurijaus stotelėje? Atsakiau, kad nežinau tokios stotelės. Iš tikrųjų, jau anksčiau esu girdėjusi, kad Karoliniškių rajono viešojo transporto stotelių pavadinimai parinkti pagal dangaus kūnus, tik neatsimenu kodėl, o iki šių dienų išlikę, berods, tik Sietynas ir Paukščių takas. Ji pasitaiso: Sietyno. Tada, taip, - atsakau. Durys užsidaro, važiuojam toliau. Netrukus ji pradeda dejuoti: "Oj, visgi, man reikėjo tos stotelės, kurioje nestoja, dabar teks kulniuoti 10 minučių iki Teodoro Narbuto stotelės. Kodėl neišlipau anksčiau? Norėjau greičiau, o va kaip išėjo." Mintyse tvardausi, nes veikia iš pat ryto tokie Grumpy cat'ai, ypač kurie iš tikrųjų yra Grumpy cat'ai visą dieną. Aš sakau: "Nenusiminkit, nieko jau nepakeisit, tai bent pasportuosit." Jinai padaro mikro pauzelę, atsisuka į mane ir sako: "Aš šiandien jau bėgiojau valandą". Baam, kaip su šlapiu skuduru gavau! Ir išties, pažvelgiau į ją atidžiau ir pastebėjau rausvus žandus ne nuo šalčio, o kitokį įkaitimą, nuo karščio. Ji pasipasakojo, kad bėgioja kiekvieną dieną, bet kokiu oru, jau 30 metų. Galiausiai trumpai pasidalinom savo bėgiojimo patirtimi (manoji, aišku, buvo skurdesnė) ir palinkėjom viena kitai nesirgti ir nesušalti. Išlipusios kitoje stotelėje nuskubėjau link Spaudos rūmų, o jinai - link Narbuto. Dar spėjau pastebėti - ji su aukštakulniais, juodom raštuotom pėklenėm, šiltu paltuku ir visiškai nederančia, sportine, tačiau šilta kepure, kuri tame outfite iš tikrųjų atlieka savo pagrindinę paskirtį.
Taip ir mes neslėpkim po išore ar primestais standartais savo tikrosios paskirties - būti žmonėmis ir būti bendruomene, o ne kažkokiais teisėjais ar susireikšminusiomis asmenybėmis. Įvaizdis neretai būna apgaulingas. Kartais avies kailyje vilkas slepiasi, o kartais po Grummpy cat'u - šilta šypsena ir visomis prasmėmis graži ir šiuolaikinė dama.