Iš mesindžerio archyvų

Mesindžerio archyvuose radau žinutę draugei. Kalba beveik netaisyta:

"Taip, tikrai žinau tą jausmą. Bet žinai kas labiausiai užknisa? Būni sau vienas, atsipalaidavęs, savimi patenkintas, turi smagią dienos rutiną ir darbų planelį, daug veiklos, draugų, visokių vidinių ir išorinių atradimų, siekių ir tikslų, norų ir svajonių, ir tada baaam, viskas sugriūna, nes mintyse tik JIS. O po to, tas bjaurybė, tave įskaudina, viskas baigiasi. Šiuo būdu JIS nesąmoningai tau primena, kaip gerai yra artumas ir santykiai. Ir dėl to dar sunkiau, nes davė truputį paragauti, sužadino apetitą ir viskas, daugiau negalima! Kaip ledus per parduotuvės vitrinos stiklą laižyti. Tai labai faaaaaaaaaaaak jausmas."

Aišku, ironizuoju, bet yr tiesos ;) Moralas - niekad nepameskim savęs ir to gero savęs mylėjimo jausmo, kuris būna iki ką nors sutinkant!