Kai moteris tampa Laume

Šiandien aš tikra moteris. Nežinau, kodėl taip jau gamtos surėdyta, bet šiandien išmušė mano laikas ir moteriški hormonai siaučia many ir su tuo nelabai ką galiu padaryti. Nuotaikų kaita, nuovargis, liūdesys, susierzinimas - well, hello! Dar prisideda nuovargis dėl intensyvių šokių treniruočių ir miego stoka, tai visai jau darausi panaši į mažą pasišiaušusį žvėriuką :D

Tokio derinuko pavadinimas galėtų būti "Iš saldaus miegelio prižadinta pelkių laumė". Niekam nepatinka būti prižadintam, o laumei - ypač! Tas laumiškumas visoms moterims periodiškai išlenda, liaudyje tai vadinama PMS. Iš šono turbūt juokingai atrodo, kai gali apsiverkti, jog nebeliko šokolado, nors pati jį ir suvalgei!!! Ir aš pasijuokčiau, jei nebūčiau tokia pikta :D 

Gerai, svarbiausią dalyką jau pripažinau, tai dabar bandau nuraminti savo laumiškumą. Va, sugalvojau paklausyti ramios bambuko dūdelių muzikytės. Mmm, visai nieko, lia lia lia, ir tada baaam, dar labiau supykau, nes suskambo telefonas! Taip taip, teisingai, supykau ant telefono aparato :D 

Kad ir kaip bebūtų, šiandien man ir linksma, ir graudu. Mintyse kartoju vieną Dalai Lamos frazę: "Gyvenimas ne toks ilgas, kad leisti sau kentėti ir nugyventi jį be džiaugsmo. Tiesiog dabar pat, šią akimirką, mes turime protą, kurio visiškai pakanka, kad pasiektume absoliučios laimės būseną."

Niu bet tas Lama, turbūt nepažįsta moterų, nes baikit, nemanau, kad protas gali sureguliuoti gaivališkai kylančias emocijas - jos pačios kaip vandenyno bangos pačios atrieda, ir pačios atsitraukia. Nes mes galim būti visokios, ne vien tik gražios, linksmos, empatiškos ir rūpestingos. Manau, priimsiu šią savo moteriškosios prigimties pusę ir būsiu sau kantri. Ir tai visai miela.

Ir juokinga. 

Nu, aišku ir pikta. 

Peace!