SWEATSHOP - naujoviška vergystė

Artėja pavasaris. Norsi nusipurtyti nuo savęs žiemos kailį, įšokti į pavasarinius kedukus, atsinaujinti ir sužydėti. Kai kas jau pradėjo pavasarinių grobių paieškas prekybcentriuose ir rūbų parduotuvėse. Kad ir kaip smagu bebūtų, pats metas pakalbėti ir pamąstyti, ką mes kiekvienas galime padaryti dėl vienos iš opių šiuolaikinio pasaulio problemų - Sweatshop. "SWEATSHOP - a factory or workshop, especially in the clothing industry, where manual workers are employed at very low wages for long hours and under poor conditions." Lietuviškai: tai yra fabrikas, ypač drabužių pramonėje, kurio darbuotojai gauna labai žemus atlyginimus, dirba ilgus viršvalandžius, o jų darbo sąlygos yra labai prastos. 

Man tai panašu į šiuolaikinę, "modernią" vergystės formą. Neretai garsiausios pasaulio ir Lietuvos fashionistos, blogerės ir influencerės ragina pirkti drabužius ir kitus madingus daiktus. Bet kodėl? kam? Iš esmės - kam to reikia? Nors dabartiniais laikais drabužių net nespėjame sunešioti, šį klausimą mažai kas kelia. Greitosios mados šulai net ir nenori, kad keltume. Žinoma, mes bene visi ir visos norime būti gražūs ir patikti vieni kitiems, bet kokia šio noro kaina, plačiąja prasme? 

Apie tai kalba Ieva Zubavičiūtė savo bloge "FASHION BLOC". Ieva gyvena Londone, o blogą rašo nuo 2013 metų, kuriuo siekia padėti nežinomiems talentingiems dizaineriams išgarsėti visame pasaulyje, nepaisant jų gyvenamosios vietos. Savo straipsnyje ji skatina nepasiduoti greitosios mados įtakai ir kelti klausimą bei ieškoti atsakymo, kur yra pagamintas norimas įsigyti rūbas: http://www.fashionbloc.co.uk/blog/post/we-are-rich-just-because-they-are-poor. Jei randate "Made in Cambodia / Bangladesh / Vietnam", galite būti tikri, kad remiate žmonių išnaudojimą. Ši nuotrauka kalba vaizdingiau nei kad aš bandau:

Tai mane šokiravo ir tuo pačiu įkvėpė permąstyti savo pačios vartojimo įpročius. Aš nepalaikau to, kad maitinanti moteris miršta dėl naudojamų chemikalų ir sanitarijos nebuvimo jos darbovietėje. Aš palaikau dorą darbą ir sąžiningą norą užsidirbti. Neskatinkime su žmonėmis elgtis kaip su beverčiais vergais, negrįžkime į tamsiausius žmonijos laikus. Esame protingi berniukai ir mergaitės, tad tausokime gamtos išteklius, nešiukšlinkime, rūšiuokime, vartokime sąmoningai ir mažiau. 

Less is more - mes galime perdaryti turimus rūbus (aš turiu siuvimo mašiną, tai galiu bent truputį jums padėti), pirkti tik kokybiškus, ilgai dėvimus rūbus, atlikti paiešką ir rinktis tuos prekės ženklus, kurie moka sąžiningus atlyginimus ir užtikrina kokybiškas darbo sąlygas.

Atlikus spintos reviziją, galime padaryti dar vieną gerą darbą: savo nebenešiojamus, bet dar tinkamus nešioti drabužius aukoti šeimoms, kurių joms labiau reikia, pvz., Caritas, moterų krizių centrai, pabėgėlių centrai, seniūnijos, facebook: Pagalba visoms Lietuvos šeimoms, ect. O teisėto poilsio užsitarnavusių drabužių krūvą išmesti perdirbti, t.y į tam skirtus tekstilės konteinerius.

Jei noriai darome gerus darbą per Kalėdas, tai nesustokime ir pavasarį. Padarykime gerų darbų dar platesniu mastu - Žemei. Apsitvarkykime ne tik kiemus, bet ir spintas bei savo kasdieninius pirkinių sąrašus. Sutikime pavasarį atnaujindami ne drabužinę, o savo sąmoningumą.