Be noragų, nebus pyragų

Gebėjimas rašyti - irgi raumuo. Jį galima lavinti ir treniruoti. 

Vakar po ilgo laiko pagauta įkvėpimo prisėdau rašyti, bet mintys kažkokios apdulkėjusios, sulėtėjusios ir transformuoti jas į žodžius nebelengva. O apie ką rašyti šiandien, kai raumuo vis dar suglebęs ir įkvėpimo mūza aplink nesisukioja?

Rašymas - nuostabus dalykas. Man jis padeda pažinti save, moko konstruktyviai reikšti mintis, leidžia dalintis savo išgyvenimais su kitais, o kartais net pavyksta ką nors įkvėpti. Dalai Lama sako: "Nėra kelio į laimę. Laimė ir yra kelias." Net jei niekas neskaito, net jei pačiai sunku tai daryti, kiekvienas mano sukurtas rašinėlis augina ir tobulina mane. Tie tekstai reikalingi man pačiai. 

Kaip gerai, kad tobulumui nėra ribų - galime jo ieškoti įvairiausiais būdais. 

O kokie tavieji?