Meilė yra kaip bonusas

Meilės irgi reikia mokytis. Štai šviežiausias mano meilių pamokų konspektėlis. Tik iš pradžių kaip visai nereikia daryti :)

  • Pirmoji - nepateikti savo jausmų ant lėkštutės: nesimėtyti jais ir jų nedovanoti per greitai.
  • Antroji - neskubėti: nurimti ir įvertinti kito jausmų rimtumą. 
  • Trečioji - maži lūksečiai, nes dideli įkalina.
Kai jau aišku, ko nedaryti, galim pereiti prie pamokų. Šiuo metu jos yra trys:
Meilė - ji autonomiška. Gali mylėti princą ar princesę, bet tikėtis iš jų atsako - nelabai. Čia tas pats kaip žiūrėti į juos iš savo varpinės bokšto. Gali pakviesti užeiti vidun, bet būdamas aukštai nepriversi jų kopti aukštyn. Reikia, kad jie patys pasirinktų keliauti link tavęs. Jei tu viena labai stipriai sieki, kad tave mylėtų nusižiūrėtas objektas, kažkaip ir nesigauna. Dingsta visas lengvumas. Meilė ne taip vaikšto - ji mėgsta netikėtumą. Čia ir yra antroji pamoka - nesukurti meilei plano - kada, pas ką ir kaip ji turi ateiti. Nespausti meilės, kad ji galėtų pradžiuginti ir nustebinti netikėtai įsiveržusi į tavo gyvenimą. Gal ir banaliai skamba, bet tikiu, kad ji ateina tada, kai esam pasiruošę ją priimti. O to mokomės mylėdami ir priimdami save. Tad trečioji pamoką - daryti tai, kas TAU nuoširdžiai patinka ir tai yra gera. Ar smagu, kai kitas žmogus skaudina didžiąją laiko dalį? Nelabai. Tad svarbu nepamiršti įvertinti, kad jei ilgiau liūdim galvodami apie tą žmogų, nei džiaugiamės, tai ne tas kelias. Iš tikrųjų, Dievas, Visata, vidinis balsas, o gal jie visi kartu, kviečia eiti tuo keliu, kuris lengviausiai ir geriausiai sekasi. Tik neretai mes susipainiojam ir paprastus dalykus padarom sudėtingais.
Tad šio trumpo konspektėlio pagrindinė išvada ir yra NIEKADA nepamesti savęs, t.y. nuolat stengtis save pažinti. Gal imti ir pakviesti į pasimatymą ne ką kitą, o save. Pvz., kada skaičiau knygą? Kada gulėjau vonioj? Kada sugalvojau, kokį gerą dalyką galiu aš pati padaryti, ir jį įgyvendinau? (Pvz. aukoti drabužius vargstančiai šeimai.) Kada meditavau? Kada piešiau arba spalvinau? Kada išsikėliau mažą tikslą ir jį įgyvendinau? (Pvz., rašyti ir taip pažinti save.)
Niekada nepasiklysim, jei klausysim savo vidinio balso. Kartais įsimylėjimas būna stipresnis nei meilė, bet jis išnyksta, o meilė pasilieka. Juk jaučiau, kad kažkas čia ne taip, kad žmogus mane skaudina, kad pats nežino, ko nori. Aš stengiausi ne pažinti kitą duotuoju laiku, ir ne atrasti, kodėl jis toks, kodėl taip elgiasi, o tiesiog pasiekti savo tikslą - kad kitas pamiltų mane. O tai turėjo būti bonusas.

Komentarai

Populiarūs įrašai