Kasdienybės pergalės

Aš manau, kad mūsų gyvenimai susideda iš mažų smulkmenų. Tos smulkmenos gali būti labai malonios, pvz.,  kai gauni gėlių, nors šiandien ne tavo gimtadienis, ir nelabai - kai per daug nusnūzini žadintuvą ir pavėluoji į darbą. 

Ir dar kasdieniškos smulkmenos gali būti kaip mažos pergalės. Pvz., mano mažulytės velykinės pergalės: prisirinkti šiaudų, kerpių, putinų žiedelių, dar prigriebti išmetimui paruoštus tėčiaus siuvinėtus marškinius ir iš viso to sukurti margučius. Done! Kaip mokėjau, taip aprišau visu tuo gėriu kiaušinius, kad jie taptų velykiniais margučiais. Galbūt rezultatas galėjo būti geresnis, bet nepaisant to, procesas vis tiek buvo smagus. Tada tėtė, pamatęs mane besikrapštančią lauke, atnešė samanų - jas sudėjau į pintinėlę, apkamšiau sode rastais žalumynais, eglių, tujų šakelėm ir pagaminau margučiams lopšį, į kurį Velykų rytą suguldėm visus margučius. Tada, dar vakare susitarėm su šeimyna, kad Velykų rytmetį, eisim į bažnyčią. Sunkiai, bet atsikėlėm :) . Po to pusryčiaudami daužėm margučius - maniškis atlaikė net 4 pergales (iš abiejų galų). Jėga! Nors čia gal labiau kiaušinio pergalė, o ne mano :D

Galiausiai, vakare radau seną vaikystės dėlionę. Nupūčiau nuo jos dulkes ir pasižadėjau sau, kad sudėliosiu vėliau. Nespėjau. Na, gerai jau gerai, iš tikrųjų, tai mane ištiko prokrastinacija. Tad pasiėmiau į Vilnių, o grįžus, ėmiau ir padariau tai. Tiesą pasakius, dariau tai jau ne su tokiu entuziazmu, kai tik išvydau dėlionę, bet sudėjus, vėl pajaučiau tos mažos pergalės saldumą.

Taip, ji maža ir svarbi tik man vienai. Bet tai yra kasdieninės mūsų pergalės. Tos, per kurias įveikiam patys save. Tos, kur iš tikrųjų kažką padarom. Jos yra didžiausios ir svarbiausios. Ne kažkam įrodyti kažką, o patikėti savim, rasti tam laiko bei noro ir tai padaryti. Taip formuojasi nauji įpročiai. Galbūt kažkas tai pavadintų gyvenimo kūryba, o kažkas - buitimi ir kasdienybe. Aš renkuosi pirmąjį epitetą!

Tad kviečiu, pastebėti, kiek daug dalykų mums per dieną pavyksta (atsikelti iš lovos - irgi jau šis tas) ir įvertinti tas mažas savo savęs pergales. Esam nugalėtojai ar nevykėliai - nuo mūsų pačių minčių priklauso. "Not everything that counts can be counted and not everything tath's counted truly counts." (A. Einstein)