Lifto istorija

Apie galimybę. Apie galimybę pasinaudoti šansu. Apie buvimą drąsiu, kai esi pats pažeidžiamiausias. Kai bijai surizikuoti, nors nerizikavęs nieko naujo savo gyvenime negausi ir nepakeisi. O surizikavęs gali gauti žymiai daugiau nei tai, kuo rizikuoji.

Kažkur mano dvylikaaukštyje daugiabutyje gyvena vaikinas. Vakar ryte jį pirmąkart sutikau lifte. Jis jau leidosi iš aukščiau, kuomet įlipau ir aš. Pasisveikinau tyliai, nerdrąsiai, net nepakaledama galvos, ir užėmiau vartininkės poziciją priešais lifto duris. Liftas mažytis ir senas, reikia ergonomiškai susipakuoti. O mintyse, galvoju, blemba, simpatiškas vaikinas, gal reikėtų užkalbinti, bet nežinau, ką sakyti. O dar aš visai apsimiegojus ir nepasidažius.

Grįžtu po darbo, persirengiu, susiruošiu pabėgiojimui ir leidžiuosi liftu. Duris atsidaro, o ten vėl jis! Žinoma, ryte pagalvojau, kad galėjau būti drąsesnė, bet pagalvoji, pagalvoji ir paleidi, kol pradedi galvoti apie ką nors kitą. Tad tą akimirką mintyse dėliojausi maršrutą, kur bėgsiu. Jis lipa į liftą, nors jo akys - telefone. Aš judu link savo tikslo ir jis. Taip ir prasikeitėm. 

Vėl neišnaudojau galimybės, pasimečiau, o galėjau užkalbinti ir stabatelėti, pažiūrėti į akis. Nepažįstamajam? Rimtai? Kas taip daro šiais laikais? Ir iš viso, spoksoti į kitą - nemandagu. Dabar mes dažniausiai žiūrim į ekranus. Kompiuterio, telefono, televizoriaus ar fakin reklaminio skydo. Naujų pažinčių irgi ieškom per ekrano filtrą. O kur tas buvimas čia ir dabar? Su saule negyvensim, o būsim taip ir nesuspėję pasimėgauti gyvenimu.

Kiekvienąkart pagalvojau, kaip kitąkart galėčiau pasielgti, kad po to nesiparinčiau, jog neišdrįsau. Ir nors pagalvojau, kad labai menka tikimybė, jog kitąkart pasitaikys tokia pati situacija, ji pasikartojo. Šiandien lifte vėl jis. Aš išdrįsau ir veikiau pagal savo planą: linksmai pasisveikinau ir trumpai žvilgtelėjau į akis. O toliau vėl užėmiau kario pozą, atsisukusi į lifto duris. Išeinant iš namo jis vėl nujudėjo savo trajektorija, o aš savo. 

Ar bus dar vienas šansas, kai išnaudosiu akimirkos žavesį ir nebeieškosiu pasiruoštų planų ir tiesiog pasakysiu: "Labas, aš Viktorija. Pastebėjau tave, nes mes vis susitinkam lifte."? Bus. Kiekvienam iš mūsų bus daugybė skirtingų akimirkų, kurioms nepasiruošim iš anksto.

(Nuotraukoje žavioji aktorė, šokėja, daininkė Dorothy Dandridge.)