Ir išvis - KODĖL ir KAM?

Kodėl man taip svarbu rašyti, kai visi kas netingi tik ir reiškia savo nuomonę kone VISAIS klausimais? Kodėl verta skirti laiko mano mintims? Nežinau, gal išvis neverta, bet tą savo nuomonę vis tiek galiu reikšti. Tai pareikšiu ją tiems, kurie netingi rašyti, nes manau, kad jie netingi ir skaityti, ir dar reikšiu ją tiems, kurie tingi rašyti, bet gal jie netingi skaityti. 
Man rašymas svarbus dėl dviejų dalykų. Pirmasis, rašau, kad pažinčiau save. Mintys - super greitos. Jos laksto kaip kokie jonvabaliukai, gal garso greičiu, o gal šviesos - sunku išmatuoti, kai tos lenktynės vyksta mano galvoje. Tik matau, tai vienur, tai kitur įsižiebia švieselė. Kadangi, mano galimybės žymiai ribotesnės nei mintys, noriu būti atidi, sulėtinti jas ir įsiklausyti, o man tai padaryti padeda rašymas. Taigi, man rašymas - terapija. Siūlau ir jums tai išbandyti, kai sunku, kai koks nors klausimas neduoda ramybės, "išrašyti" jį ir visa, ką spėji pagauti, kas sukasi skrajoja ir žybsi aplink jį. 
Antra, man tai yra gėrio nešimas. (Mintys: Nu, Viktorija, čia gerai pavarei :D Susireikšminai kaip koks važniakas. O šitą žodį pasigooglinai, kad kiečiau atrodytų visas rašinėlis!) Nu, ir man pačiai keistokai skamba toks išsireiškimas. Gi nesu kokia nors tai apaštalė ar Tadė Blindė, tačiau tikrai nenoriu savo tekstais prisidėti prie neigiamų žinių krioklio. Kiek galiu, tiek ir noriu įkvėpti, padrąsinti ir parodyti, kad geri dalykai dažniausiai yra šalia. Rašau ir apie tai kas man skauda bei pastebėtus nefainus dalykus, bet ne tam kad dar palot, o kad atpažinti, įsižiūrėti ir keistis, daryti kitaip. Vien pastebėti, kas yra ne taip, kas nepatinka savyje, kodėl ir iš kur tai atkeliavo, jau yra labai daug. Tai pumpuoja mano pačios sąmoningumo raumenį, o tai veža! Leidžia labiau pasitikėti savimi, daugiau suprasti apie kitus ir save, atrasti naujų atspalvių savo gyvenimo spalvų paletėje. 
Jei prisimerkę žiūrėsim į savo turimus resursus, matysim tik kelias pagrindines spalvas, kurias naudoja visi, negebėsim pajausti niuansų, neturėsim subtilumo, tai ir nepamatysim grožio kasdienybėje, kitame ir savyje. (Mintys: Wow, nu, tai reik biškį prasimerkt!) Juk kiekvienas žmogus nori jaustis reikalingas šiam pasauliui, žmonijai ir kiekvienas iš pačių savo syvų esmės yra geras ir nori daryti gera. Aš tuo tikiu. 
Jo, kaip ta apaštalė.


Ir galų gale, labai sveika, pažiūrėti į save iš šono ir atsakyti sau į esminius klausimus. Visus. Visada. (Mintys: Per amžius, amen!)

Komentarai

Populiarūs įrašai