Apie Ego

Ego. Tai toks mažas gyvūniukas, ryškiai išdažytomis lūpomis, dirbtinėmis blakstienomis, savo pliką galvą slepiantis po dirbtinių plaukų šinjonu, o ant pečių užsimetęs spalvotų plunksnų boa. 

Gyvena jis sau patogiai mūsų viduje. Neretai jam būna nuobodu, tai jis tuo savo plunksnų boa pradeda švaistytis į visas puses ir veiksmas vyksta kaip iš "telemunda presenta". Kuo mes labiau jo klausom, tuo prasčiau girdim kitą dalį, kuri gyvena visai šalia, - vidinį / sielos balsą. 

Vienas visad nori būti gražesnis, nei yra iš tikrųjų, nuolat rėkauja, šūkauja, reikalauja dėmesio, visur tik pinkles ir neteisybes mato, o kitas, priešingai, yra ramus, mylintis, atviras ir natūraliai gražus. 

Tad kitąkart, kai jums atrodys, kad labai čia viskas blogai ir neteisingai, kad kažkas jūsų nemyli ar myli netaip, pasižiūrėkit vidun. Labai gali būti, kad tai Ego užima jūsų Gyvenimo eterio laiką. Galbūt tos dramos - intriguojančios, įtraukiančios, kupinos didelių ir nuoširdžių emocijų, bet nebūtinai jos yra tiesa. Neretai vienokios emocijos kunkuliuoja paviršiuje, o viduje slypi žymiai ramesni jausmai. Jausmai neesą tas pats dalykas kaip emocijos, Vidinis balsas ir Ego taip pat nėra tas pats. 

Siūlau perjungti kanalą, pasigarsinti vidinį balsą ir pasižiūrėti į gelmę. Ten vyksta daug subtilesnis ir švelnesnis siužetas.