Laiškas "Auksinio kumeliuko" spektaklio dainai

Kai jau mokiausi Šakiuose, dešimtoje klasėje, vaidinome spektaklį pagal Lauros Sintijos Černiauskaitės pjesę "Išlaisvinkite auksinį kumeliuką". Tai nebuvo mano pirmasis spektaklis "Varpo" dramos studijoje, tačiau jis paliko bene ryškiausią pėdsaką mano atminty. Ir nors tada vaidindama nelabai suvokiau apie kokius sudėtingus ir skaudžius dalykus yra toji pjesė, tačiau tą emocinį krūvį jautėm turbūt kiekvienas. Tai bene vienintelis spektaklis kuris neturi video, o spektaklio muzika kažkur pradingo ir nuotraukų turim mažai. Tarsi buvo, nes širdy jį prisimenu, bet materialiai apčiuopti dar kartą, negaliu. Gal tas spektaklis man taip labai patiko, nes tada buvo bene vieni gražiausių ir spalvočiausių metų mokykloje, kur atradau tikrus draugus (draugė, su kuria draugauju iki šiol, kaip tik ir nuotraukoje stovim viena šalia kitos, kuomet pradėjau draugauti su vaikinu. Gyvenimas atrodė toks gražus, didelis, o aš jaučiausi pakankamai suaugusi ir man sekėsi jį sklandžiai valdyti. Netrūko draugų ir linksmybių, tačiau ir mokslai nenukentėjo. Bet ne apie tai šįkart. Apie dainą. 

Spektaklyje buvo scena kuomet aš vaidinu žmoną, tiksliau žmonos vėlę, ir šokau svajingai už širmos, - taip ją prisiminė mylintis vyras. Nors aš tiesiogiai nesimačiau, tačiau man tai buvo mano žvaigždžių valanda :) Prisimenu, kad skambėjo nuostabi melodija, į kurią sutilpo pasaulis toks, kokį aš mačiau - gražus ir lengvas (nesakau, kad dabar pasaulį matau visiškai kitomis spalvomis), bet ir tas kitas, personažės pasaulis, kuris buvo kitoks. Rimtesnis, labiau atsidavęs. Nuo mokyklos laikų labai norėjau atrasti savo scenos dainą iš to spektaklio. Mano šokio daina kartą per metus vis atgimdavo galvoje. O vakar paryčiais grįžtant iš studentų filmo filmavimo, kuriame vėl vaidinau šokėją, tik šįkart lindyhopo, per radiją išgirdau TOS dainos motyvą.
Jei sutapimų nebūna, koks tai ženklas?

P.S. Kol parašiau šį įrašą ir daugybę kartų perklausiau tą dainą, suvokiau, kad tai - netoji daina. Nors šis takelis tikrai skambėjo TO spektaklio metu. Tačiau aš visai nenusimenu, o kaip tik džiaugiuosi. Iš tikrųjų, tai noriu kad ji liktų tik mano galvoje. Tik mano daina, mano prisiminimai. Mano praeitis.
O dabar lai groja mano ateitis ;)

https://www.youtube.com/watch?v=KUlZylqILKI - Erik Satie - Gymnopedie No.3 (Orchestrated by Debussy)