Kaip mūza kalbėjo su snargliukų karaliene apie grožį ir gėrį

Bėga nosis, spaudžia galvą, noriu miego.. Kartais įkvėpimas pagauna va tokią, tikrai jam nepasiruošusią :D Bandom!!

Ai, niu gerai, nemandravosiu - Veidaknygė įkvėpė :) Facebooke, taip, ten lankausi nepadoriai dažnai, tikrai dažniau nei savo el. pašte, mano draugė Snieguolė pasidalino "Dove" brando reklama:

Snieguolė pakomentavo:

"Kokia šilta reklama!

Prisipažinsiu. Šypsojausi, (beveik verkiau tiesą sakant), kai draugė - draugei, mama - dukrai tempė už parankės prie įėjimo.

Pagalvojau - nu velnias! Tik žmogus žmogui reikalingas šiam pasauliui. Daugiau nieko nereikia :) Aha...Labai dažnai girdžiu blogų atsiliepimų, kai kalbam vieni apie kitus. Poto sakome: "...man ir vienam gerai, pats susitvarkau...". Bet ar tikrai? Niekada nepamirškim, kad tik mes vieni kitiems galim padėt (motyvuot, paskatint, atnešt arbatos į lovą, kai sergam, paaiškint, kai nesuprantam...žinot ir žaviausia, kad šis sąrašas yra visiškai beribis!)

Labai gerai žinau ir net galėčiau įvardint pažįstamų (ir save pačią, beje), kurie daug kartų "pasmerkė" vieni kitus (nes įskaudino, įžeidė, apgavo). Ir nebetiki žmonėmis.Tam galėčiau pasakyt gal ir nevykusį argumentą, bet - pirmiausia tik mes patys pasirenkam su kuo norim, kiek norim būt ir bendrauti, kaip kiekvieną žmogų priimti...

Vakar vienas nuostabiai nuoširdus asmuo man davė labai gerą patarimą. Ir čia ne šiaip patarimas, o nerealus metodas: Jeigu kas nors tave beprotiškai erzina kitame žmoguje, tai labai tikėtina, kad pats turi tą patį "blogį". Nemeluoju, pabandėm - suveikė. Kai ištaisai savyje, kažkaip dingsta ir kitame... :))

O šiaip pabaigai mano mėgstamiausia frazė: "Jeigu žmogus žmogui žmogus, tai ir žmogus žmogui žmogus".

Pritariu, kad mes būtinai turime palaikyti, motyvuoti žmogų, tiesiog, būti šalia jo, jei tik galime tuo padėti. Niekada negali žinoti, kiek daug kitam žmogui reiškia tavo šypsena. Juk kartais ji būna lemtinga. Tikrai! Ir ne tik filmuose, niurzga :)

Peržiūrėjusi ją, instinktyviai pratipenau atminties vingiais ir prisiminiau kelis video, kurie kelia panašų klausimą.

Dar pritariu Snieguolei, kad reikia ieškoti savyje, kodėl kažkas nepatinka kitame. Taip, man taip pat tai veikia! Tai yra atsakymas, link ko suku visą šį įrašą, kad ne tik žmogus žmogui yra svarbus, - jis pats, pats žmogus turi būti sau svarbus. 

Džiaugiuosi, kad esu toje vietoje, kurioje esu dabar, kad sutinku kasdien įdomias asmenybes ir svarbiausia, kad galiu iš jų mokytis. Visa tai, ką mano protas sugeba pastebėti, įvertinti, pamatyti, pritaikau savyje, išbandau praktiškai. Taip, tai nėra lengva, kaip kad kaime malkas skaldyti. (Rimts, vasarą kartais paskaldau ir galiu pasakyti, labai antistresinė veikla ;D ). Sorry, surimtėjam. Paauglystėje pasitikėjimo savimi neturėjau ypač daug. Nei dėl išvaizdos, nei dėl proto, nei dėl iškalbos, nei dėl dar daugybės dalykų. Kas man padėjo? Pasitikėjimas kitais ir nuoširdumas kitiems. Kažkaip pavykdavo tuo užmaskuoti savo kompleksus, tad dažnas net neįtardavo, kad mano savivertė žema. Ir būdama šioje vietoje, kur esu dabar, supratau kodėl. Visąlaik bėgau nuo savęs ir nebandžiau pažinti savęs geriau. Kitų nuomonė, žvilgsnis, apkalbos ar pagyrimai nulemdavo mano savijautą. O juk pats svarbiausias, nuostabiausias esi Tu. Tu, su savo gabumais, privalumais, trūkumais ir tais aštuoniais šimtais netobulumų. Taip, kiekvienas iš mūsų toks esame. Išskirtinis! Gal mano kartos jaunimui to niekas nesakė, kad aš tai taip neseniai suvokiau. Bet aš pati, aš pati kiekvieną dieną dirbu su savimi. 

Dirbu ne tik norėdama sau įrodyti, kad galiu praeiti pro duris su užrašu "BEAUTIFUL", bet kad man tai būtų taip pat natūralu, kaip ir kvėpuoti. Ir labai džiaugiuosi, kad žiūrėdama video, jau turėjau paprastą ir vienintelį atsakymą, pro kur aš įeičiau. Tiesa, žodis "beautiful" man nėra vien tik Motulės Gamtos tvarkingai sudėliota išvaizda, bet ir gerumas, nuoširdumas, atlaidumas, rūpestingumas, kūryba, kokybė, aistra, drąsa, atvirumas, atkaklumas, ect. - mintį pagavot, tiesa?

Kartą, pas mus kaime į mokyklą buvo atvykęs kunigas ir jis vedė paskaitą moksleiviams. Įstrigo istorija apie Mariją. Esą ji buvo labai graži ir prie jos visi tarsi pasitempdavo. Seminaro pabaigoje, kunigas pasiūlė pasilikti mergaitėms, kurios nori sužinoti, kokia Marijos grožio paslaptis. Žinoma, pasilikau. Atsakymas buvo labai paprastas - ji buvo GERA. 

Nors tai išgirdau būdama kokioj šeštoj klasėj, suvokti prireikė "šiek tiek" laiko :) Tikiu, kad nebūna informacijos pasiekusios tave veltui! Tas suvokimas, ką reiškia būti geru ir prieš ką čia reikia būti tuo geru, nauja mano patirtis. Taip ir su tomis savybėmis, kurios nepatinka kitame. Jei tu save myli, žinai kas esi ir džiaugiesi savimi, mylėsi ir kitą. Nebeliks noro pasirodyti, įrodyti savo tiesą. Vietoj to atsiranda nuolankumas, atvirumas ir paprastas domėjimasis kitu žmogumi, jo vargais bei džiaugsmais. Čia keistai, ar ne? Kažkokiais tai aplinkkeliais eini į save, kad galėtum pasiekti kitą!!

Galbūt mano tekstas skamba nenuosekliai ar pernelyg banaliai, bet tokia mano tiesa. Šiais technologijų, skubėjimo ir katastrofų laikais, dėmesį reikia užkariauti, pasiimti jį netgi šokiruojančiais, "crazy" būdais. Tokia maniera kalba ir vaikinas šiame video. Jis nėra beprotis, bet tokio "teatro" pagalba, šiuo video susidomėjo daugybė žmonių ir išgirdo tas banaliai skambančias tiesas. (Pastebėjau, kad šiais laikais bijoma būti banaliu, geriau dirbtinu ir ekscentrišku, bet tik ne banaliu. Niu bet jei be išvedžiojimų, paprastai kažką pasakysi, ar tai praras tiesos statusą?)

Noriu reziumuoti, kad pirmiausia reikia mylėti save, savo kūną, protą, emocijas, jausmus. MYLĖTI IŠ TIKRŲJŲ. Save. Svarbiausia, girdėti savo širdies balsą. Tada "meilė kitam žmogui" bus natūrali ir vienintelė reakcija. Net jei atrodys, kad kažkas nori tave įskaudinti, neprivalai dėl to atsisakyti savo troškimo mylėti save ir sąžiningo elgesio su savo dūšia ir jos gėrio siekiu, nes tikiu, kad kiekvieno mūsų prigimtyje slypi gerumas. Tavo gyvenime svarbu kaip Tu (!) elgiesi su kitais ir tos išspinduliuota teigiama energija sugrįžta atgalios ir su dar didesniu potencialu. Ir kaip banaliai sako Paulo Coelho skaitytojai, pakeisk save ir viskas aplink pasikeis! <3