Kaip pirmąkart "dėl to" pavėluoji :D

Kai pagalvoji (aha, nes retai tai darau), man patinka mano gyvenimas. Su savo privalumais ir trūkumais. Ir kas linksmiausia, būtent tas visokias akward nesąmonėles bei "nepagalplaną" dalykėlius šį kartą kaip tik ir turiu omeny.

Pavyzdžiui, sėdžiu darbe ir garsiai susikeikiu. Riebiai taip, rusiškai. Taip, kad kolegos bernai išgirsta ir tada pusę savaitės traukia per dantį. Aišku, čia nėr ko didžiuotis, bet juokinga. Arba kaip nemoku vaikščioti; einu sau pasikėlus, nes priešis koks žavus berniokas eina ir aišku susimėtau, koja į kaip tyčia į kokį plytelių tarpą papuola. Tai čia dar visai gerai, nes vieną kart va taip ir susilaužiau koją. tuomet jau ne nuolat, bet vis tiek būdavo linksma. Kada parašysiu istoriją kiek ir kaip visko galima nuveikti gipsu :D

Arba kaip pavėluoju į darbą. Nesigirsiu, būna kad pavėluoju. Šiandien pavėlavau daugiau jau net nei įprastai, nes užsisvajojau. Aha, rimtai čia. Pravažiavau stotelę, kurioje reikėjo išlipti, tai po to teko eiti atgal :D O svajojau apie šalis, kurias norėčiau aplankyti. Ir ką galiu pasakyti? Man patinka tokia pavėlavimo priežastis ;DD Aišku, ji nėra nei pateisinama, nei rimta, bet džiaugiuosi, kad dar moku taip nuoširdžiai, karštai ir įsijautusi svajoti. Juk svajonės pildosi ;) Peace - make love, not war. Arba šermukšnių uogienės. Prisegu nuorodą :*

http://www.1000receptu.lt/receptai/sermuksniu-uogiene.d?id=68656352