Džentelmenai, banginių kalba ir taukuoti zūbai.

Atsimenat mano postringavus ir enciklopedinį straipsnį apie "Mėlynuosius banginius"? (Nuoroda tiems, kas pamiršO: Mėlynieji banginiai ir didelės kuprinės). Naujausi tyrimai rodo ir išmanieji anglų mokslininkai atrado naują jų bruožą. Pasirodo, jie puola tik silpnesnius už save.

Štai aš nešioju, jei pasiseka XS, jei ne, - S'as ramiai. Tuo tarpu, banginis - XX....XXL, Queen Size. Mano ūgis - nedidelis (nors reikėtų sakyti, tiesiog mielas), jų - metantis šešėlį.

Šiandien per pietus važiavau greituoju būdu namo, nes susgribus, kad noriu ledų, supratau, kad vakar po savaitgalio grįžus iš kaimo į Vilnių, kuprinėj palikau piniginę (taip, pasirodo, į darbą atvažiavau zuikiu! Nice, antrąkart gyvenime!). 

Bėgu link autobuso. Jis kaip tik stotelėj laukia. Įlipu. Lūkuriuoju ant laiptelių, kol kiti keleiviai kaip dulkės ramiai nusės į sėdimas vietas, o tie kuriems teks stovėt, jaukiai užsiims pusę kvadratinio metro autobuso erdvės ir susikurs bent kažkokią asmeninę erdvę. O priešais mane jau tyko mėlynasis banginis. Jis rymodamas laiptelių viršuje ir visiškai užstodamas saulę, savo banginiška kalba nieko nelaukęs puola mane, iš apačios spoksančią į ją. Ji ūkia: 

- Gal pasitrauksi nuo tako?
Didinga pauzė. 

- Aš kitoj stotelėj lipsiu.

Ką jau tu lipsi. Tu išsiridensi iš autiko ir viską, kas pasipainios tavo kely, nušluosi.
Tai suprataus, mano išgyvenimo instinktai žaibiškai sureagavo, surado takelį, pro kurį prasibrovus pasieksiu ramią autobuso galo paunksmę.

Kai aš jau buvau saugi į mūsų egzotišką džipą dar spėjo įšokti du džentelmenai. Vienas su garintais džinsiniais kapri (tai tokios per trumpos kelnės, arba per ilgi šortai), o kitas su basutėmis ir kojinėmis. 

Pauzė. Mhm.

Ok, važiuojam toliau. Jie padusę stovėjo ant laiptelių, priešais banginį viršuje. O banginis kaip niekur nieko ilgesingai žvelgė pro langą. Matyt įsivaizdavo kaip patenkintas ir liuosas kaip triusikų gumytė, laksto po vilnijančias pievas. Arba ne. Apie silkę su bulvėmis. Apie befstrogeną. O dar geriau du. Ir kaip po to blizgėtų jo zūbai. Štai čia pagaliau ir supratau banginių medžiojimo taktiką. Prie už save stipresnių, labiau smirdančių kojų savininkų, didesnių gabaritų, aukštesnių, piktesnio veido ar tankesnių ūsų, jie nelenda. Mėlynieji banginiai pagarbiai susitaiko su esama situacija, o juos iškeikia mintyse. Nes paburbėti reikia.

Romi ir susikaupus, ji išsvirduliavo kitoje stotelėje. Tiesiog išlipo paskui džentelmenus. 

Išlipo kartu su visais. 

Be dramų. Pavyko.

P.S. Aš nesu prieš apkūnius žmogiukus. Tik prieš bobutes, kurios apsimeta senos ir vargšės, nors realiai, jos velnių tiek priėdusius, kad man dar daug reiks mokytis. O banginiai tikrai mokėsi iš šito video: